pabaiginis

pabaigìnis, -ė adj. (2) paskutinis: Duktė vyresnėji pabaigìny mėnesy vienuolikiuos metuos gimus Prng. Kad tu pabaiginio roz (paskutinį kartą), kiek aš tau ką duosiu! Ml. Pabaiginis žodis (baigiamasis, apibendrinantis knygos skyrelis) Vd. Pabaigìniai metai Ign.